- pankuoti
- pankúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. Slv, Vdžg valgyti (duoną, pyragą) pilna burna: Jis baisus ėskus: pasėmęs duonos kriaukšlę, ir pankúoja Snt. Rodos, yr i sriubos, i visko, o tie vaikai vieną duoną pankúo[ja], i viskas Jrb. Sakei, kad nebus gardu, o dabar taip pankúoji! Žvr. Jisai sausą duoną sau pankúoja Skr. Jam ar šapai, ar lapai – jis viską pankúoja Gs. 2. refl. tr. krautis, kištis: Vakar, mačiau, Vladas pankãvosi į kišenius slyvas Gs. \ pankuoti; pripankuoti; supankuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.